ERA-NET veikla

Kuriant ir stiprinant bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę (ERA – European research area) tampa aktualu koordinuoti ir integruoti ES šalių nacionalines mokslo politikas. 7-ojoje bendrojoje programoje yra numatyti tam tikri instrumentai, skirti nacionalinių bei regioninių mokslo programų koordinavimui gerinti: ERA-NET, ERA-NET Plius ir 185-ojo straipsnio iniciatyvos. Jos yra skirtos institucijų, valdančių ir įgyvendinančių mokslinių tyrimų programas – ministerijų, mokslo tarybų, fondų ir kitų nacionalinių ar regioninių mokslo programų valdytojų,– dalyvavimui.

ERA-NET iniciatyvos

ERA-NET kaip nauja finansavimo schema buvo įdiegta 6BP mokslinių tyrimų koordinavimui. Šios schemos tikslas buvo paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų veiklose bei užtikrinti geresnį jų koordinavimą, apjungiant nacionalines ir regionines programas į vieną tinklą bei jas integruojant į jungtines atitinkamų mokslinių tyrimų programas, bendrai vystant ir įgyvendinant bendras veiklas. Taigi, ERA-NET iniciatyva apeliavo ne tik į Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą, gerinant ryšius tarp nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų programų bei jų koordinavimą Europoje, bet ir įgalino valstybes nares imtis atsakomybės ir tokios veiklos, kurios pavieniui jos imtis negalėjo.

Aukščiau minėtos programos turi būti suprantamos kaip vientisos mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros programos ar jų dalys, ar identiškos iniciatyvos, kurios yra strategiškai suplanuotos, įgyvendinamos nacionaliniu ar regioniniu mastu, ir administruojamos bei finansuojamos tiesiogiai nacionalinių valstybinių ar regioninių institucijų ar pagal tų institucijų pavedimą. ERA-NET schemos dalyviais gali būti tik nacionalinio ar regioninio lygmens valstybinės ar kitos institucijos, atsakingos už mokslinių tyrimų administravimą bei finansavimą, ar europinės institucijos, kurių misija – paneuropinis nacionaliniu lygmeniu finansuojamų mokslinių tyrimų koordinavimas.

ERA-NET iniciatyva, skatindama tarpprograminį koordinavimą ir bendradarbiavimą, apima šias veiklas: sisteminį keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, bendrus strateginius klausimus, jungtinių veiklų vystymą, tarptautinių mokslinių tyrimų veiklų įgyvendinimą. Žinant, kad skirtingose valstybėse narėse bei asocijuotose šalyse moksliniai tyrimai yra skirtingai organizuoti, ERA-NET schema turi ilgalaikę perspektyvą.

7BP ERA-NET tęstinumas užtikrinamas įtraukiant naujas temas (schema apima nacionalinių mokslo programų koordinavimą), o taip pat didinat jau esančių ERA-NET projektų partnerių ar veiklų skaičių. ERA-NET schema taikoma BENDRADARBIAVIMO ir PAJĖGUMŲ specifinėse programose. Kiekvienai teminei sričiai ar net horizontalioms veikloms yra numatytas atskiras biudžetas.

Lietuvos dalyvavimas: Lietuvos valstybinės institucijos dalyvauja šiuose 7BP ERA-NET projektuose: „EMIDA" (Pagrindinių ir naujai atsirandančių gyvulininkystėje infekcinių ligų tyrimai), „EuroNanoMed" (nanomedicina Europoje), „ERA-ARD II" (žemės ūkio moksliniai tyrimai besivystančioms šalims), „Ruragri" (žemės ūkio tyrimų programų koordinavimas), ENR2 (kelių tyrimai ir jų koordinavimas Europos mastu), „CORE Organic" (ekologiško maisto ir ūkininkavimo projektų koordinavimas) „MARTEC II" (jūrinės technologijos), „EUPHRESCO" (fitosanitarinių tyrimų koordinavimas Europoje) ir „BiodivERsA2" (bioįvairovės tyrimų koordinavimas).

ERA-NET Plius iniciatyvos

ERA-NET Plius iniciatyva yra „gilesnis" ERA-NET veiklų plėtojimas. Šis finansinis instrumentas yra 7BP naujovė. Juo vykdomas platesnis veiklų ratas, nei ERA-NET schemoje: koordinavimas (valstybinių institucijų tinklo kūrimas ir plėtimas, įskaitant naujas valstybes nares), bendradarbiavimas (jungtinės veiklos, strategijos ir programavimas), bendras finansavimas (tarptautiniai moksliniai tyrimai, skelbiant bendrą kvietimą ir finansiškai prisidedant ES). Taigi, ERA-NET plius atveju, priešingai nei ERA-NET, EK prisideda prie bendro kvietimo biudžeto.

Šioje iniciatyvoje dalyvauti gali tik programų valdytojai (paprastai ministerijos ar regioninės institucijos, nustatančios mokslinių tyrimų programas) arba programų administratoriai (paprastai mokslo tarybos ar kitos mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos (agentūros), administruojančios minėtas programas).

Lietuvos dalyvavimas: Lietuva dalyvauja vienoje ERA-NET Plius iniciatyvoje – „BONUS Plius" (jungtiniame kvietime teikti paraiškas Baltijos jūros mokslinių tyrimų projektams vykdyti).

Iniciatyvos 7BP pagal Lisabonos sutarties 185-ąjį straipsnį

Pirmą kartą šis nacionalinių programų koordinavimo instrumentas panaudotas 6BP: buvo pradėta 169 straipsnio iniciatyvos pilotinė veikla – Europos ir besivystančių šalių klinikinių tyrimų programa (European developing countries clinical trials programme (EDCTP)).

Lisabonos sutarties 185-asis straipsnis nustato teisinį pagrindą Europos Bendrijai remti nacionalinių mokslinių tyrimų programų integraciją, dalyvaujant mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurias įgyvendina kelios valstybės narės, taip pat dalyvaujant toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose. Kitaip tariant, dalyvaujančios šalys, vedamos bendrų poreikių ir interesų, užsibrėžia ir įsipareigoja integruoti savo tam tikros srities mokslinius tyrimus į jungtinę tokių tyrimų programą. Įgyvendinant 185-ojo straipsnio iniciatyvas, Europos Bendrija ne tik koordinuoja mokslinių tyrimų programas, bet ir aktyviai dalyvauja savanoriškame valstybių narių mokslinių, administracinių, finansinių aspektų integravime, o vėliau jungtinės mokslinių tyrimų programos bei įsteigtos įgyvendinančiosios struktūros pagrindu teikia finansinę paramą bendram integruotų nacionalinių programų įgyvendinimui.185-ojo straipsnio iniciatyva yra priimama bendru Europos Parlamento bei Tarybos proceso sprendimu, kuomet Europos Komisija atitinkamą siūlymą transformuoja į formalų 185-ojo straipsnio iniciatyvos teikimą. Iniciatyvos originalumą lemia tai, kad siūlymo teikimas kyla iš valstybių narių. Kaip ir ERA-NET atveju, 185-ojo straipsnio iniciatyvose dalyvauti gali valstybių narių politiniai ar administraciniai nacionalinių programų valdytojai.

185-ojo straipsnio iniciatyvos kriterijai:

  • atitikimas Europos Bendrijos tikslams;
  • aiškiai užsibrėžtas siekiamas tikslas ir jo atitikimas 7 BP tikslams;
  • jau esamos ar numatomos sukurti nacionalinės mokslinių tyrimų programos;
  • pridedamoji vertė Europai;
  • įtrauktų programų masto ir skaičiaus bei jose numatytų veiklų panašumo kritinė masė;
  • 185-ojo straipsnio iniciatyva yra labiausiai tinkanti priemonė tikslui pasiekti.

Pagal aukščiau išvardintus kriterijus Europos Komisija 7BP yra pripažinusi 4 potencialias iniciatyvas pagal 185-ąjį straipsnį: 3 iš BENDRADARBIAVIMO specifinės programos – „AAL"(Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos (Ambient Assisted Living) jungtinė mokslinių tyrimų programa), „BONUS-185" (jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų programa) bei „EMRP" (metrologijos srities jungtinė mokslinių tyrimų programa) ir 1 iš PAJĖGUMŲ specifinės programos – „Eurostars" (jungtinė mokslinių tyrimų programa MVĮ ir jų partneriams). 

Grįžti atgal