Titulinis Naujienos

Dizaineriškas mąstymas – 5 žingsnių sėkmės formulė verslui

2017 / 03 / 02

Įdarbinimo profesionalai tai vis dažniau įvardija kaip vieną kertinių sėkmingų ateities specialistų įgūdžių. Paprastose, atrodo, net kasdieniškose situacijose, kūrybinis požiūris į problemą gali pasiūlyti netikėčiausių sprendimų, o versle – padidinti procesų efektyvumą ar pasiūlyti naujų strateginių sprendimų. Tad kuo naudingas dizaineriškas mąstymas su dizainu, atrodo, nieko bendro neturintiems žmonėms JPP „Kurk Lietuvai“ projektų vadovams atsako šios srities ekspertas, VDA dėstytojas ir produktų dizaineris Deividas Juozulynas.

Dizaineriško mąstymo metodologija siekia išnaudoti dizainerių naudojamus veiklos metodus, tam, kad teisingai suprastų vartotojų poreikius ir kurtų pridėtinę vertę, kuri tiesiogiai lemtų sėkmingo verslo kūrimą arba jo plėtrą.

Metodologijos esmė – supažindinti su dizainerių naudojamais problemos sprendimo būdais paprastus žmones ir padėti jiems išspręsti įvairias problemas“, – pokalbį pradeda D. Juozulynas apie prieš 8 metus už dizaino sektoriaus ribų išplitusią dizaineriško mąstymo koncepciją.

Pasak specialisto, ne vienas pavyzdys praktikoje byloja, kad versle kartais klientas nesupranta, ko iš tiesų jam reikia. Dažnai problemos bandomos spręsti paviršutiniškai. „Klientas ateina pas dizainerį prašydamas naujo logotipo. Tačiau dizaineris, išanalizavęs situaciją, gali pasakyti: „Logotipas neišspręs Jūsų problemų, Jums reikia naujo komunikacijos ar verslo modelio”. Tad būtent tas holistinis požiūris į visą esamą situaciją ir tikrosios problemos užčiuopimas ir yra dizaineriško mąstymo privalumas”, – pasakoja specialistas, tačiau pripažįsta, kad ne visi verslininkai priima tokį požiūrį.

Vis dėlto, jį įvaldę, galime pasiekti išskirtinių rezultatų. Tereikia susipažinti su jo procesais. Dizainerišką mąstymą lengviausiai identifikuoja 5 jo stadijos – įsijautimas, apibrėžimas, idėjizacija, prototipavimas ir testavimas.

Įsijauskite į situaciją. Nebijokite klausti

Pradinėje stadijoje būtina suprasti kontekstą, pažinti žmones, kad sugebėtumėte apibrėžti situaciją. Būtent nuo to reikėtų pradėti, jei siekiate vienaip ar kitaip išspręsti aktualią problemą. Kadangi dažnu atveju problema yra ne jūsų, svarbus tinkamas supratimas ir žinojimas, kodėl ji aktuali. Nebijokime klausti.

Pasiekti vartotoją ar išsiaiškinti, ko iš tiesų nori klientas, viršininkas, draugas ar net šeimos narys, galime pačiu paprasčiausiu būdu – pokalbiu, juk komunikacija – raktas į kokybišką bendravimą. Svarbų vaidmenį šiame etape atlieka empatija. Visi mes ieškome naujų patirčių, atsimename emocijas, kurias sukėlė kiti žmonės, daiktai, paslaugos. Kartais kūno kalba, raktažodžiai ar aplinkos detalės leidžia suprasti ir įvardinti tai, ką žmogus pats jaučia, tačiau nemoka įvardinti. „Marketingo tyrime galime atrasti 10 priežasčių ar faktų Tačiau pabendravę su 10 žmonių galime gauti šimtus įžvalgų, apie kurias patys nesusimąstėme.“, – priduria dizaineris.

Apibrėžimas. Tinkami klausimai 

Problemos apibrėžimui ypač svarbus vartotojas, jo poreikiai ir surinktos įžvalgos. Kitaip tariant, apibrėžimo stadijoje suglaudiname tai, ką išsiaiškinome ankstesnėje stadijoje. Tuomet užduodamas klausimas idėjos etapui. Šio klausimo formavimas taip pat yra be galo svarbus. Nevertėtų jo užduoti per plataus, arba labai susisiaurinti. „Geriausia klausimą formuluoti „Kaip mes galėtumėme?“ (angl. How might we?) principu. Pavyzdžiui, užuot klausę, „kaip sukurti naują kėdę“ galime paklausti „kaip mes galėtumėme sukurti naują sėdėjimo patirtį“. Nors klausimai iš esmės yra labai panašūs, antruoju išplečiame koncepciją ir nauja sėdėjimo patirtis jau nebūtinai bus tik kėdė.

Idėjizacija. O kas jeigu?

Tai – idėjų kūrimo stadija. Visos pastangos sutelkiamos į jų generavimą. Būdų tam galime atrasti pačių įvairiausių – nuo jau gerai visiems žinomo ir plačiai taikomo minčių lietaus (angl. brainstorming) iki tiesioginio fizinio įsitraukimo moduliuojant situacijas (angl. bodystroming). Imame galvoti „o kas jeigu“ principu ir pradedame kvestionuoti net ir savaime suprantamus dalykus Idėjizacijoje labai svarbus su problema susijusių žmonių įtraukimas į procesą. Kuo daugiau skirtingų požiūrių ir idėjų – tuo potencialiai sėkmingesnis bus likęs procesas.

Prototipavimas. Įdarbinkite pojūčius 

Turimas idėjas itin svarbu kuo greičiau materializuoti. Pasak Deivido, spręsdami problemas esame linkę daug diskutuoti, planuoti, daryti prielaidas. Vis dėlto, dažnu atveju bijome suklysti dar net nepabandę. Čia ir slypi dizaineriško mąstymo galia. Kurdami tam tikrus modelius, maketus, ar, apskritai, kažką apčiuopiamo, matomo, užkertame kelią galimoms klaidoms, skaudesnėms pasekmėms. Kai prieš save esantį daiktą, konceptą, žemėlapį ar bet ką kito galime pamatyti, paliesti, mūsų idėjos tampa jau visiškai kitokios diskusijos objektu.

Testavimas. Kai klysti verta

Galiausiai, visos idėjos, prototipų funkcionalumas ir jų kokybė turi būti patikrinti su žmonėmis, kuriems jūsų produktas, paslauga ar naujas problemos sprendimas yra skirtas. Mažos grupės pastabos, atgalinis ryšys, pakitusi ar nepakitusi elgsena gali atskleisti keletą iki tol nenumatytų aspektų. Kuo greičiau juos išsiaiškinsite, tuo greičiau bus galima patobulinti prototipus, sumažinti ar visiškai pašalinti nenumatytas rizikas. Testavimo proceso metu mums nereikia įtikinėti kitų savo idėjos puikumu. Svarbiausia, paklausti ir gauti atsaką, įvertinimą.

Perėję visus šiuo procesus kartais galite grįžti prie vienos ar kitos stadijos, jas pereiti iš naujo. Deividas tvirtina, jog tai – interaktyvus procesas ir kuo kokybiškiau jį atliksime, tuo labiau tikėtina išspręsti susidariusią problemą sėkmingiau. Dizaineriško mąstymo rezultatai gali nustebinti jus pačius. Juk Air BnB, Uber, Skype ar lietuviškas Vinted mums pasiūlė novatoriškų sprendimų į problemas, kurių net nežinojome turintys.


Teksto autoriai: Giedrė Rutkauskaitė ir Paulius Žeimys JPP „Kurk Lietuvai“

 

 

Grįžti atgal