Titulinis Inovacijos Inovacijos Europoje

Inovacijos sąjungos rezultatų suvestinė

Europos Sąjungos (ES) inovacijų sistemos veiklos rezultatai vertinami sudarant Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje pateikiamas ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas. Rezultatų suvestinė yra naudinga neįpareigojamojo pobūdžio priemonė, padedanti valstybėms narėms įvertinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pranašumus ir trūkumus ir išsiaiškinti, kuriose srityse reikia daugiau pastangų, kad inovacijų veiklos rezultatai būtų geresni.

Pagal Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės vertinimo metodiką išskiriamos 3 pagrindinės rodiklių rūšys ir 8 inovacijų aspektai – iš viso 25 rodikliai:

  • priemonėms priskiriami pagrindiniai išoriniai įmonių inovacijų skatinimo veiksniai, suskirstyti į 3 inovacijų aspektus: žmogiškuosius išteklius, atviras, itin geras ir patrauklias mokslinių tyrimų sistemas ir finansavimą bei rėmimą.
  • įmonių veiklai priskiriamos įmonių lygmens inovacijų pastangos, suskirstytos į 3 inovacijų aspektus: įmonių investicijas, bendradarbiavimą ir verslininkystę bei intelektinę nuosavybę.
  • rezultatai parodo įmonių inovacijų veiklos poveikį ir yra suskirstyti į 2 inovacijų aspektus: inovacijų kūrėjus ir ekonominį poveikį.

Atsižvelgiant į vidutinius inovacijų diegimo rezultatus, valstybės narės suskirstytos į keturias pažangos grupes: inovacijų lyderes, inovacijų šalininkes, vidutines novatores, nuosaikias novatores.

ES inovacijų srityje Lietuva išlaiko nuosaikios novatorės statusą

Europos Komisijos Inovacijų sąjungos 2015 m. rezultatų suvestinė rodo, kad bendras Europos Sąjungos (ES) inovacijų diegimo mastas išliko stabilus. Vis dėlto krizė paveikė privačiojo sektoriaus inovacinį aktyvumą: mažėja novatoriškų įmonių, rizikos kapitalo investicijų, mažų ir vidutinių įmonių inovacijų, patento paraiškų, eksportuojamų pažangiųjų technologijų produktų, mažiau parduodama naujoviškų produktų. Nors žmogiškųjų išteklių padėtis gerėjo, didėjo verslo investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir mokslo kokybę, to nepakako geresniems inovacijų veiklos rezultatams pasiekti.

Inovacijų lyderė išliko Švedija, toliau sąraše – Danija, Suomija ir Vokietija. Sparčiausiai inovacijų veikla plėtojama Maltoje, Latvijoje, Bulgarijoje. Pasauliniu mastu Europos Sąjungą vis dar lenkia JAV, Japonija ir Pietų Korėja.

Lietuvoje inovacijų srityje, palyginti su 2014 m., pastebimas nežymus nuosmukis. Pagal Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę Lietuva laikoma nuosaikia novatore. Jos rezultatai daugeliu aspektų žemesni nei ES vidurkis, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir finansavimo bei rėmimo rodiklius. Santykinai prasčiausi rodikliai – doktorantų iš ne ES valstybių dalis, su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio ir patentų paraiškos pagal patentinės kooperacijos sutartį. Rezultatai, aukštesni nei ES vidurkis, pasiekti šiose srityse: išlaidos su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius.

Metinėje Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje pateikiamas ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas. Rezultatų suvestinė yra naudinga neįpareigojamojo pobūdžio priemonė, padedanti valstybėms narėms įvertinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pranašumus ir trūkumus ir išsiaiškinti, kuriose srityse reikia daugiau pastangų, kad inovacijų veiklos rezultatai būtų geresni.

Daugiau informacijos apie Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę galima rasti http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards/index_en.htm

 

 

Informacija atnaujinta 2015.06.01

 

 

 

 

Grįžti atgal